Gegužės 8-ąją, Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną, Rygos katedroje nuskambėjo įspūdingas kūrinys – anglų kompozitoriaus Benjamino Britteno „Karo requiem“.
„Karo requiem“ sukurtas 1961 m. per karą susprogdintos gotikinės Koventrio katedros atstatymo iškilmėms, tradicinį lotynišką gedulinių mišių tekstą papildo Pirmajame pasauliniame kare žuvusio anglų poeto Wilfredo Oweno eilės. Tai atlikimo požiūriu itin sudėtingas kūrinys, skirtas apmąstyti karo beprasmybę, išgedėti praradimus, atrasti viltį. Kūrinio paveikumą ypač sustiprina vyrų solistų partijos – jie įkūnija priešingose pusėse kariaujančius ir žuvusius kareivius. Kūrinys baigiasi lopšine priešui:
„Aš esu priešas, kurį nužudei, mano drauge.
Atpažinau tave šioje tamsoje – (…)
O dabar… miegokime.“
„Tegul ilsisi ramybėje, amen.“
Pats kompozitorius kurdamas šį kūrinį sakė: „Rašau tai, kas, manau, bus vienas svarbiausių mano darbų. Tikiuosi, kad jis privers žmones šiek tiek susimąstyti.“. Ir iš tiesų, šis kūrinys minimas tarp reikšmingiausių B. Britteno kūrinių, o jo giliai humanistinė žinia šiandien yra itin aktuali.
Rygos katedroje B. Britteno „Karo requiem“ atliko aukščiausio meistriškumo muzikai: solistai Inga Kalna (sopranas, Latvija), Allan Clayton (tenoras, Didžioji Britanija), Viktor Rud (baritonas, Ukraina) , Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, Latvijos valstybinis akademinis choras „Latvija“, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, dirigentas Zbignievas Graca (Lenkija) – iš viso per 170 atlikėjų iš 5 Europos valstybių.
Maestro Vytautas Miškinis tapo antruoju dirigentu, turėjusiu perduoti A. Gracos gestą berniukų chorui, simboliškai nutolusiam nuo pagrindinių atlikėjų. B. Brittenas siekė, kad berniukų balsas atsklistų tarsi „iš anapus“, kaip šviesos ir vilties blyksnis siaubingoje karo realybėje.
Kūrinys suskambėjo nepriekaištingai: jaudinamai subtilus Ingos Kalnos aukštųjų gaidų piano ir forte dramatizmas, išraiškingi Allan Clayton ir Viktor Rud dialogai, griausmingi tutti ir jautrūs, tarsi perregimi, kameriniai epizodai, aiškus dirigento mostas ir meistriškai išlaikytos pauzės, skaidrūs, viltingi berniukų choro, palydimo kamerinių vargonų akompanimentu… Visa tai susijungė į įspūdingą visumą, sukrečiančią, iki ašarų jaudinančią ir susimąstyti skatinančią meninę visumą. Esu neapsakomai laiminga, galėjusi išgirsti nedažną šio kūrinio atlikimą ir kartu su visa publika patirti estetinį katarsį.
Neabejotinai, didžiulį džiaugsmą kėlė ir tai, kad mūsų mokyklos berniukai dalyvavo šiame neeiliniame muzikiniame įvykyje, o skambūs, angeliški jų balsai nepaliko abejingų – padėkų ir pagyrų negailėjo dirigentas Z. Graca, atlikėjai, kolektyvų vadovai, o publika parodė išskirtinį dėkingumą aplodismentais ir šūksniais, suskambėjusiais pristačius mūsų chorą ir meno vadovą prof. Vytautą Miškinį.
Dėkojame koncerto organizatoriams Hermano Brauno fondui, kurių dėka ne tik dalyvavome „Karo requiem“ atlikime, bet buvome šiltai priimti, dvi dienas globojami, aplankėme žymiausias Rygos vietas.
Parengė Žydrė Jankevičienė
Žydrės Jankevičienė nuotraukos
