Praėjusi savaitė „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokiniams buvo kupina įspūdingų išvykų. Kartu su mokytojais jie aplankė ne tik svarbiausias Lietuvos meno įstaigas Vilniuje, bet ir vyko į Kauną.
Savaitė prasidėjo apsilankymu Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Su gidėmis 8 klasės mokiniai leidosi į kelionę po teatro užkulisius: nuo repeticijų erdvių iki dekoracijų, nuo scenos užkulisių iki prezidentinės ložės. Ekskursijos metu buvo pasakojama apie operos atsiradimą Italijoje ir šio žanro raidą Lietuvoje – nuo pirmojo operos atlikimo LDK valdovų rūmuose 1636 metais (šią istoriją iliustravo dailininko J. Mackonio paveikslas). Dalyviai taip pat buvo supažindinti su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro įkūrimo istorija, veikla ir struktūra, teatro tarnybų darbu. Pasakota apie sudėtingą scenos įrangą, spektaklių eigą, o mokiniai turėjo galimybę užsukti į dekoracijų dirbtuves. Ekskursijos pabaigoje, pakilios nuotaikos, visi šnekučiavosi ir dalijosi įspūdžiais prie karšto šokolado puodelio.
Po kelių dienų 7 klasės vaikinai lankėsi Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šį kartą jie pažino šią erdvę ne tik kaip atlikėjai, bet ir kaip žiūrovai, vilniečiai bei Lietuvos piliečiai. Vyriausioji vadybininkė ir projektų „Visai šeimai“ koordinatorė Jomantė Šležaitė-Paukštė supažindino dalyvius su filharmonijos paslaptimis. Ekskursijos metu mažojoje salėje jie sutiko koncertui besiruošiantį pianistą Darių Mažintą, pasiklausė jo atliekamos muzikos, apsilankė garso režisierių pulte, kavinėje ir apžiūrėjo muzikų bareljefus, tarp jų – maestro Hermanui Perelšteinui skirtą atminimo ženklą. Ekskursijos pabaigoje mokiniai dalijosi įspūdžiais ir sužinotais įdomiais faktais, kurie praplėtė jų akiratį ir suteikė pasitikėjimo. Kitą kartą septintokai filharmonijos scenoje pasirodys dar profesionaliau ir užtikrinčiau!
Savaitę vainikavo 7–8 klasių išvyka į Kauną. Apie šią kelionę mintimis pasidalijo mokytoja metodininkė Audronė Aleksandravičiūtė.
„2025-ieji – M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių jubiliejaus minėjimo laikas, todėl M. K. Čiurlionio dailės muziejus ypatingai ruošiasi šiam įvykiui. Taigi, minučių tikslumu parengtame ekskursijos plane, 11.15 val. išvykę traukiniu iš Vilniaus, 12.38 val. jau išlipome Kaune ir patraukėme pėsčiomis į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų V. Putvinskio g. 55. Kaune gimusi mokytoja Natalija, buvo puiki ekskursijos gidė. Keliaudami Vytauto prospektu, užsukome į šalia jo esančias senąsias kapines Ramybės parke. Jame tilpo keturių skirtingų religinių bendruomenių laidojimo vietos, prie jų 1930 m. pastatyta totorių mečetė Vytauto Didžiojo garbei, dvi cerkvės. Pagal religines bendruomenes kūrėsi ir švietimo įstaigos, kurios gražiuose pastatuose yra ir dabar. Šiame parke buvo palaidoti žymūs Lietuvos veikėjai ir kovotojai už Lietuvos laisvę. Matėme skulptoriaus R. Antinio Didįjį kryžių, praėjome partizanų alėja, kurioje pastatyta originali V. Gylikio skulptūra žuvusiųjų už Lietuvos laisvę Motinai. Stabtelėjome ir prie diskusijas sukėlusia, bet kauniečių pasirinkta vieta ties Vytauto prospekto ir Miško gatvių sandūra, kurioje pernai iškilo Ukrainos skulptorių sukurtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Jogailaičiui.
Toliau keliaudami į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų, priėjome prie išraiškingos išvaizdos namo Vytauto pr. 58, kurį puošia Merkurijaus ir Hefaisto skulptūros. 2023 metų pradžioje šiame name duris atvėrė Amsterdamo mokyklos muziejus. Tai naujas „Art Deco“ buto-muziejaus autorių K. Banio ir P. Gaidamavičiaus projektas. Jie kruopščiai išstudijavo Amsterdamo mokyklos architektūros stilių. Lietuvos žydų verslininkai M. Posvianskis ir G. Klisas pastatė išskirtinės architektūros gyvenamąjį namą, kurio antrame aukšte patys ir apsigyveno, o kitus butus nuomojo. 2024-04-24 ant šio namo atidengta skulptoriaus G. Pašvensko atminimo lenta byloja: „Šiame name 1928–1938 m. gyveno choro dirigentas, pedagogas, choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas HERMANAS PERELŠTEINAS (1923-1998)“. Lentoje panaudoti dirigento frako ir batutos akcentai…
Toliau keliavome į V. Putvinskio g. 55, kur 14 val. buvo numatyta ekskursija su gidu po M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Pasirodo, šio statinio kompleksas turėjo gan ilgą statybos istoriją. Statinio projektą rengė ir muziejaus statybą prižiūrėjo garsių to meto architektų komanda: V. Dubeneckis, K. Reisonas ir K. Kriščiukaitis. Statyba užtruko iki 1936 m. pabaigos, nors Karo muziejus pašventintas 1934 m.
M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma ne tik dailė, bet ir muzika (rinktiniai geriausių atlikėjų įrašai), grafika ir fotografija. Ekspozicija atskleidžiama modernioje, žymiausius Italijos genijų darbus saugančioje šviesoje. Net specialūs, japoniška veganiška oda aptraukti krėslai suteikia galimybę atsisėsti ir pamedituoti, pasinerti į „kosminį“ M. K. Čiurlionio pasaulį. Pasakodama gidė atskleidė dailininko ir muziko tapybos mikro ir makro pasaulį su daugybe mįslių. Tuo pakviesdama į naujus edukacinius projektus, pvz.: „Čiurlionio kosmosas“, „Čiurlionio technika“, „Čiurlionių slaptas raštas“….
Pasibaigus ekskursijai dar pasklidome laisvai pasidairyti po ekspozicijas. Kas atsisėdę klausėsi M. K. Čiurlionio kūrinių, kas negalėjo nepamatyti šiame muziejuje parengtos unikalios parodos: „Liudas Truikys. Menas yra auka kosmoso lygsvarai“. Tai buvo unikali galimybė šalia garsių scenografijos darbų pamatyti neseniai Kaune rastas ir restauruotas dailininko drobes „Apaštalai“. Taip pat muziejuje galėjome įsigyti gausybę su M. K. Čiurlionio atributika susijusių daiktų: nuo knygų su Čiurlionio tapybos, grafikos, fotografijos darbais bei katalogais, šilkinių skarelių su mėgstamomis reprodukcijomis iki raktų pakabukų…. “
Už šias gražias iniciatyvas nuoširdžiai dėkojame „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytojams. Esame labai dėkingi Vilniaus miesto savivaldybei už suteiktą tikslinę paramą, kuri atvėrė plačias galimybes mokiniams. Taip pat nuoširdžiai dėkojame mūsų draugams – VšĮ „Berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ – už galimybę keliauti traukiniu nemokamai ir tvariai.
Gitanos Trimirkaitės, Gintarės Valionytės, Gabrieliaus Gaidamavičiaus, Editos Jauniškienės ir Žydrės Jankevičienės nuotraukos
Parengė Lorijana Laurinskaitė
