Kasmet, kai pradeda artėti šv. Kalėdų laikas, „Ąžuoliuke“ vis drąsiau ima skambėti berniukų balsai, repeticijose pasigirsta varpelių, žvangučių, švilpynių ir būgnų garsai, o visoje aplinkoje ir, rodos, net visoje erdvėje pradeda tvyroti švenčių laukimas. Šitaip būdavo visada – nežiūrint į jau tolimo sovietmečio anuometinius draudimus jokiais būdais neminėti šių švenčių tikrosios prasmės, švęsti „žiemos šventes“, „senųjų metų palydėtuves“ ar „naujųjų pasitikimą“. Suprantama, kalendoriuje šv.Kalėdų dienos ( jei tik atsitiktinai nesutapdavo su savaitgaliu) būdavo eilinės darbo dienos, kai kurių institucijų stropiai stebimos, kad tik kas nors nepradėtų švęsti.
Paradoksas, bet kalėdiniu laikotarpiu „Ąžuoliuke“ jos natūraliai tapdavo šventėmis – gruodžio 26, 27, 28 dienų vakarais mažieji chorai senųjų Mokytojų namų antrojo aukšto salytėje tėveliams ir draugams rengdavo koncertus. Savaime suprantama, įvardinę kokiu privalomai „nekaltu“ pavadinimu – dažniausiai Naujametiniu koncertu, kurio afiša dailiu ranka rašytu šriftu būdavo prisegama skelbimų lentoje. Viskas pasikeitė, t.y. pagaliau sugrįžo į teisėtą vietą, prasidėjus Sąjūdžio bangai. Visi drąsiai pradėjo kalbėti apie anksčiau drauste draustus dalykus, nagrinėti buvusias tabu temas, tarp kitų ir apie didžiąsias metų šventes.
„Ąžuoliuke“ į staiga atsivėrusias galimybes laisvai kalbėti reagavome žaibiškai, atvirai ir su didžiausiu entuziazmu. Kalėdiniai koncertai įgavo naują formą – ne tik pavadinimu, bet ir savo dvasia. Į repertuarą šalia dainų bematant įtraukėme ir giesmių, tinkamų vaikams. Tiesą sakant, buvo nelengva – per 50 sovietinės okupacijos metų sakralinė muzika nebuvo kuriama viešai, nebent „į stalčių“. Laimei, kompozitoriai ir patys pamatę, kokios čia veriasi naujos galimybės, suskato ieškoti tinkamų tekstų ir kurti ne tik suaugusiesiems , bet ir vaikams. Labai smagu, kad mūsų „Ąžuoliuko“ šeimoje radosi puikių kompozitorių, kurie tuoj pat nepaprastai vertingais kūriniais papildė Kalėdinės muzikos aruodus – Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas, Gintautas Venislovas, Kristina Vasiliauskaitė. Dainavom, giedojom iš visos širdies, džiugindami ir stebindami klausytojus. Koncertai paprastai vykdavo Mokytojų namų mažojoje (dabar Baltoji) ar didžiojoje salėje, o apie juos skelbdavo dailininkų nupieštos afišos. Va tada ir prireikė kaip nors šventiškai tuos koncertus įvardinti. Mintyse „vartydama“ įvairiausius su kalėdine muzika susijusius variantus, galiausiai apsistojau ties skambančiais varpais, bet kad jau dainuoja ne didieji, o mažieji „ąžuoliukai“, tai ir varpai virto varpeliais. Tikslios datos nebeatsimenu, manau, galėjo būti kokie 1990 metai. Taip Kalėdinių koncertų ciklas (nes visi keturi pradinių klasių chorai ir Mažylių choras dažniausiai koncertuoja ne kartu, o atskirai) iki šių dienų ir vadinasi – „Skamba Kalėdų varpeliai“. Su pakilimu mažieji tam ruošiasi, smagiai pritaria įvairiausiais „nerimtais“ instrumentais, o jau visiškai rimtai šias programas savo grojimu ar akompanavimu papildo vyresnieji „ąžuoliukai“ . Daugybę metų ypač nuoširdžiai talkina mokytojai – fleitos, gitaros ar kurio kito instrumento garsai darniai susilieja su jaunųjų dainininkų balsais.
Prasiplėtė ir koncertų vietos – ar tik ne nuo 2006 metų „Kalėdų varpeliai“ pradėjo skambėti ir labai ilgai skambėjo šv,Kotrynos bažnyčioje. Koncertuodami šioje vietoje jausdavome didelę atsakomybę – juk dažnai klausytojai būdavo ne tik mūsų „ąžuoliukų“ šeimų nariai, bet ir po Vilniaus senamiestį vaikštinėjantys žmonės, netikėtai užsukę į šią barokinę bažnyčią. Ypatinga užduotis „Kalėdų varpeliams“ teko pandemijos metu – nepaprastai sudėtinga buvo koncertuoti per ekraną 2020 metų gruodį, bet ir tokiu būdu dainavome, mūsų koncertų ciklas nenutrūko! Užtat koks neprilygstamas džiaugsmas buvo sugrįžus į laisvą gyvenimą , vėl atvėrus koncertines erdves. Kalėdiniai koncertai suskambo ir Kompozitorių sąjungos namuose, ir Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus bibliotekoje.
Šį gruodį pirmokų ir antrokų chorai pasidžiaugė, galėdami „skambinti Kalėdų varpeliais“ ypatingai romantiška atmosfera išsiskiriančiame Trakų Vokės dvare, o trečiokų ir ketvirtokų chorai padainuoti išvyko net už Vilniaus ribų – koncertavo Dubingių bažnyčioje. Smagu, kad jau išbandėme ir Lietuvos Mokslų akademijos konferencijų salę.
Džiugus tas šv. Kalėdų laukimo laikas – atjautos ir meilės darbai, vakarojimas namuose su gražia knyga, linksmi visos šeimos stalo žaidimai, prieššventinė ruoša ir, žinoma, dovanos. Mažųjų „Ąžuoliuko“ dainininkų ir jų mokytojų dovana – tai chorų koncertų ciklas „Skamba Kalėdų varpeliai“. Tikiu, kad skambės ilgai.
Parengė Eglė Čigriejūtė Strolienė
Algirdo Rakausko nuotraukos
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vilniaus „Ąžuoliuko” muzikos mokykla
Juridinio asmens kodas 191662751
Adresas Gedimino pr. 15A, LT-01103, Vilnius
Tel.: (8-5) 262 10 10.
Elektroninis paštas rastine@azuoliukas.vilnius.lm.lt