In Memoriam Daiva Tumėnaitė-Vizgirdienė

Per patį gražiausią pavasario metą – medžių žydėjimą – iškeliavo į Amžinus Sodus mūsų mylima Daiva. Rūpestingoji, rimtoji, geroji, šviesioji širdelė – kaip mums jos trūksta…
Trūko tuomet, kai ištvermingai kovojo su liga, nebuvo šalia, bet dar buvo netoli ,o mes tikėjome, kad netrukus pasimatysime. Jos mokiniai fleitos klasėje vis paklausdavo pavaduojančių kolegų – ar greitai sugrįš Mokytoja? Nebesugrįš, ramybės kupinu balsu nebemokys mažesnių ar didesnių “ąžuoliukų” ir nebedžiugins klausytojų sidabriniais fleitos garsais puikiuose ansamblio „Musica humana“ koncertuose. Dabar jau iš Amžinybės matys mūsų visų darbus. Būtų gerai, kad džiaugtųsi. Stengsimės.

Parengė Eglė Čigriejūtė Strolienė
Nuotraukos iš mokytojų ir mokyklos archyvų