Šviesion Amžinybėn iškeliavo mūsų didžiai gerbiamas ir mylimas Bernardas – ir tos šviesos TENAI tapo dar daugiau. Puikus muzikas, nepaprastos sielos asmenybė, milžinišką indėlį įnešęs į Lietuvos kultūrą, o gyvenime buvęs labai kuklus ir nuoširdus žmogus tikriausiai ir dabar šypsosi ta savo šilta šypsena mums visiems iš Anapus – nenusiminkite, tiesiog darykite gera.
Eglė Čigriejūtė Strolienė
Kreipsiuos į iškeliavusį iš šio pasaulio Bernardą taip, kaip visi į Jį vadinome. Ilgą kelią Bernardas nuėjo su ,,Ąžuoliuku“… H. Perelšteinas pasikvietė dar visai jauną ir Bernardas tapo tikru ,,Ąžuolu“ – buvo neatskiriama jo dalis: koncertai, gastrolės, festivaliai, konkursai ir repeticijos. Kai klausdavome – ,,Bernardai, ar galėsi?“ atsakymas visada būdavo teigiamas, visuomet tarp savo daugybės darbų surasdavo laiko ,,Ąžuoliukui“ . Bernardo, kaip vargonininko atlikėjo profesionalumas (vargonininko L. Digrio klasė) , puikūs akompaniatoriaus gebėjimai ( dėstytojos prof. O Šteinbergaitės, kurios fortepijono klasėje Bernardas mokėsi Valstybinėje konservatorijoje, studentai visuomet pasižymėjo gebėjimu puikiai akompanuoti) atlikti įvairių žanrų muziką, prisitaikyti prie daugybės chorų, instrumentalistų, dainininkų mums tapo etalonu. Bernardas savo pavyzdžiu mokė mus pagarbiai ir jautriai bendrauti, atliepti, padėti vienas kitam tiek muzikos srityje, tiek kasdieniame gyvenime.
Neatsitiktinai, 1989 m., grąžinus Viniaus Arkikatedrą Baziliką tikintiesiems, B. Vasiliauskas tapo jos vargonininku. Ir čia Bernardas nenuilsdamas grojo kiekvieną sekmadienį šv. Mišiose, akompanavo chorams liturginių bei Valstybės švenčių metu, rengė koncertus, būrė muzikinę bendruomenę.
Pastaruosius gyvenimo metus Bernardas derino mokyklos instrumentus ( ilgą laiką dirbo vargonų restauratorium) – ir šį darbą Bernardas atliko sąžiningai ir profesionaliai, galvodamas apie vaikus ir mokytojus – ,,kad jiems būtų gera groti“
Nepaprastai jautrią ir menišką sielą atskleidžia itin kokybiškos foto nuotraukos . Bernardas yra užfiksavęs daugybę kelionėse, koncertuose ir kasdienybėje pagautų akimirkų, kuriose atsispindi žmonių nuotaikos, charakteriai, aplankytų miestų architektūra ir gamtos grožis.
Ačiū, Bernardai, už visas pamokas
Rita Nenėnaitė
